Kokius žiūronus pasirinkti paukščių stebėjimui? Pateikiame tinkamiausių žiūronų paukščių stebėjimui apžvalgą. 

Baltijos jūros pakrantėje yra gerų vietų pavasario ir rudens vandens paukščių migracijos stebėjimui. Paukščių stebėjimas yra maloni veikla tiek jaunimui, tiek suaugusiems.

Pavasarinė migracija tęsiasi nuo balandžio pradžios iki gegužės pabaigos, o rudeninė – nuo rugsėjo pradžios iki lapkričio vidurio. Tuo metu tūkstančiai žąsų buriuojasi prie mūsų pakrančių, maitinasi netoliese esančiuose laukuose ir skrenda į pakrantę pailsėti. Mūsų pakrantės yra gera vieta jėgoms atstatyti ir pailsėti ilgame migracijos kelyje – paukščiai pasilieka čia kelioms savaitėms, prieš tęsdami kelionę. Šalia pakrantės taip pat eina sėjikinių paukščių ir giesmininkų migracijos kelias. Šiltesnėmis žiemomis jūroje prie pakrantės apstu vandens paukščių.

Vis dėlto paukščių stebėjimui tinkamiausių žiūronų pasirinkimą lemia asmeniniai pageidavimai. Žmonės linkę remtis labai skirtingais kriterijais.

Mes visi žinome, kad žiūronais šiek tiek sunkiau stebėti spygliuočiuose šokinėjančius paukščius, nei, pavyzdžiui, Afrikos safaryje priartinti gyvūnus! Nereikia nė sakyti, kad paukščių stebėtojams reikia gerokai geresnių žiūronų nei vidutiniam dramblių stebėtojui. Norint atpažinti paukštį, reikia tikslumo ir todėl labai svarbu įsigyti aukštos kokybės žiūronus.

Pradėkime nuo kelių pagrindinių dalykų ir ką šie dalykai reiškia renkantis paukščių stebėjimui tinkamiausius žiūronus. Išsamiai paaiškinsime, kas yra žiūronų didinimas, priekinio lęšio skersmuo, diafragmos skersmuo, prizmių sistema, artimiausias matymo nuotolis, okuliaro atstumas nuo akies, matymo laukas, svoris, atsparumas drėgmei ir gumos danga.

Žiūronų didinimas

Žiūronai skirstomi pagal didinimą, pavyzdžiui, 7×35, 8×42, 10×50 ir t. t. Pirmasis skaičius rodo padidinimą, t. y., kiek kartų žiūronai priartina objektą. Pavyzdžiui, jeigu žiūronas žymimas 7×35, mums atrodo, kad objektas yra 7 kartus, o 10×50 – 10 kartų arčiau. Jeigu žiūrono didinimas yra 8×, o jūs esate nutolęs 80 pėdų, atrodo, kad atstumas iki objekto yra 10 pėdų. 

Kodėl nepasirinkus žiūronų su didžiausiu didinimu?

Daugelis paukščių stebėtojų pasirenka žiūronus, kurių didinimas yra 7, 8 ar 10. Bet kodėl nepasirinkus didžiausio galimo didinimo? Taip, pasirinkus didžiausią didinimą, matome objektą iš arčiau ir išsamiau. Tačiau yra keletas trūkumų.

Mažesnis didinimas leidžia pamatyti daugiau dėl platesnio matymo lauko (matymo laukas bus aptariamas vėliau). Principas toks – kuo didesnis didinimas, tuo siauresnis matymo laukas. Daugiau aprėpsite stebint objektą naudodami didinimą 7×, o ne – 10×. Įvertinus, kad paukščiai ant medžių šokinėja, didesnė tikimybė aptikti paukštį ant šakos yra naudojant didinimą 7×, o ne su 10×.

Norint palyginti žiūronus 7×50 ir 10×50 (kai priekinio lęšio dydis yra vienodas), pasirinkus 7×, vaizdas yra ryškesnis, nes augant didinimui vaizdas bus mažiau ryškus. Tai itin svarbu prietemoje, pavyzdžiui, stebint tankiame miške vėlai vakare ar anksti ryte pelėdas.

Didesnio didinimo trūkumai stebint paukščius:

• Mažesnis regėjimo laukas
• Mažiau šviesos (objektas nėra toks aiškus)
• Mažesnis vaizdo stabilumas dėl žiūronų su didesniu didinimu jautrumo rankų drebėjimui. Nuo 12× rekomenduojama naudoti trikojį.
• Sunkesni žiūronai
• Sunkiau fokusuoti arčiau esančius objektus
• Fokusavimas trunka ilgiau, reikia daugiau sukinėti žiedą.

Atsižvelgiant į pirmiau minėtą informaciją, jums vertėtų pasirinkti žiūronus 10× arba netgi 7×, arba 8× ypač jeigu planuojate dažniausiai stebėti paukščius:

• Iš tolo, pavyzdžiui, pakrančių paukščius ar plėšrius paukščius
• Labai atviroje erdvėje
• Stebėti mažiau aktyvius paukščius, pavyzdžiui, vandens paukščius

Jeigu jums reikia didesnių negu 10×, reikėtų pasvarstyti, gal įsigyti stebėjimo vamzdį, nes žiūronus, kurių didinimas yra didesnis negu 10×, sunku laikyti rankoje.

Idealus didinimas

Jeigu planuojate visus paukščius stebėti tais pačiais žiūronais, tuomet didinimas 8× bus geras kompromisas ir tai yra daugelio paukščių stebėtojų pasirinkimas. Reikėtų įsidėmėti, kad nors 10× didinimas leidžia matyti šiek tiek daugiau detalių, atpažįstant paukščius tai nėra juntamas privalumas. Tad atsižvelgus į kainą ir patogumą, vertėtų pasirinkti žiūronus, kurių didinimas yra 8× arba 7×. Šiuo atveju kainos ir kokybės santykis taip pat yra geras.

Neįsigykite pigių, mažiau nei 100 eurų kainuojančių 10× žiūronų. Geriau jau nusipirkti 50 eurų kainuojančius 8× žiūronus, nes kalbant apie pigius modelius, įprastai didesnis didinimas lemia ir daugiau trūkumų. 7× ir 8× žiūronai tinka geriau pradedantiesiems, kuriems reikia platesnio matymo lauko, kad jie galėtų stebėti judrius paukščius.

Reikėtų nuspręsti, kas jums svarbiausia – daugiau detalių ar vaizdo ryškumas. Sunkus ar lengvutis? Ar jūsų rankos dreba? Ar lengvai pastebite paukščius per žiūronus? Ar jums reikia plataus ar siauro matymo lauko? Jeigu galite, iš pradžių pasiskolinkite skirtingus žiūronus, kad įsitikintumėte, kuris jums yra tinkamiausias.

Priekinio lęšio skersmuo

Antras žiūronuose įrašytas skaičius žymi prekinio lęšio skersmenį milimetrais (didelis storas lęšis gale). Taigi, 7×35 žiūronų lęšio skersmuo – 35 mm; o 8×42 žiūronų lęšio skersmuo – 42 mm. Kodėl tai svarbu?

Tai anga, per kurią šviesa patenka į žiūronus. Taigi, kuo didesnis lęšis, tuo daugiau šviesos patenka ir tuo ryškiau matosi paukštis, rūšies savybės, o spalvos bus ryškesnės.

Tad kodėl nepasirinkus didžiausio lęšio?

Nes didesnis lęšis bus neparankus ir sunkesnis. Jeigu sėdėsite prie namų, 50 mm lęšis bus kaip tik, tačiau jo nepatogu nešioti kelioninėje kuprinėje. Toliau kalbėsime daugiau apie žiūronų svorį.

Jeigu renkatės savo pirmąjį žiūroną paukščių stebėjimui, mes rekomenduojame – pirkite žiūronus, kurių lęšio skersmuo yra 5 kartus didesnis nei jų didinimas.

Todėl, jei pasirinksite 8× žiūronus – objektyvo dydis turėtų būti bent 40 (8×40), o 10× žiūronai turėtų būti 10×50 ir t. t. Bet optikos gaminių kokybė pastaraisiais metais smarkiai pagerėjo ir dabar nebūtina laikytis šios taisyklės. Tai ypač galioja žiūronams, kurie kainuoja 200 eurų ir daugiau.

Bendra rekomendacija būtų išsirinkti 30–50 mm skersmens lęšį

Įprastas kompaktiškų žiūronų lęšio skersmuo yra 30 mm. Taip, jie yra lengvi, tačiau tai lemia prastesnį apšvietimą ir jais nepatogu naudotis. Tad jeigu tai bus jūsų vieninteliai žiūronai, nesirinkite kompaktiškų žiūronų. Populiariausi žiūronai paukščių stebėjimui yra 8×40 bei 8×42, atsižvelgiant į mažesnių ir didesnių žiūronų vaizdo ryškumą, matymo lauką ir svorį. Patys mažiausi žiūronai, kurių paukščių stebėtojas galėtų panorėti, yra 30 mm žiūronai.

Jeigu įprastai naudojate savo paukščių stebėjimo žiūronus pelėdų ir kitų prietemoje (tankiame miške vėlai ar anksti ryte) aktyvių paukščiu stebėjimui, apsvarstykite galimybę įsigyti žiūronus su didesniu priekiniu lęšiu. Jei žiūronai gali surinkti daugiau šviesos, tai reiškia, kad ir sutemus galima matyti daugiau detalių, tad jums liks daugiau laiko stebėti naktinius paukščius, kai jie būna aktyvūs. Turėkite omenyje, kad naudojant aukštos kokybės žiūronus su 40 mm lęšiu bendras vaizdas bus geresnis nei stebint pigiais žiūronais su 50 mm lęšiu.

Diafragma arba apertūra

Apertūra yra šviesos srauto skersmuo milimetrais, kuris matosi per okuliarą. Šis dydis nustatomas dalijant priekinio lęšio skersmenį iš didinimo. Tad žiūronų 10×50 diafragmos dydis yra 5 mm (50/10 = 5), o žiūronų 8×32 diafragmos dydis yra 4 mm (32/8 = 4).

Šį šviesos srautą galite matyti laikant žiūronus okuliarais į jūsų pusę. Jie atrodo kaip maži šviesos apskritimai abiejuose okuliaruose. Šviesos apskritimas yra padidintas vaizdas, kuris išeina iš žiūronų ir patenka į akį. Kuo didesnis skersmuo, tuo geriau matyti prietemoje ir taip bus, kol pasiekiamas didžiausias vyzdžio skersmuo, įprastai nuo 4 iki 7 mm, atsižvelgiant į žmogaus amžių ir aplinkos apšvietimą.

Akivaizdu, kad kuo didesnė diafragma, tuo daugiau šviesos gali surinkti žiūronai ir tuo ryškesnis bus paukštis, matomas per žiūronus. Kai diafragmos dydis artimas žmogaus vyzdžio dydžiui, būna sunkiau rasti vaizdą. Pavyzdžiui, kai ryškioje šviesoje sumažėja vyzdys iki 2–3 mm, būna sudėtinga naudoti 8×21 (diafragmos dydis 2,6) kompaktiškus žiūronus, nes paukščio aptikimui akys turi būti tiksliai matymo angų lygmenyje. Stebėdami siūbuojančioje valtyje poliarinę žuvėdrą greitai prarasite paskutines kantrybės atsargas. O vaizdas bus tamsesnis ir mažiau ryškus.

Bendram paukščių stebėjimui rinkitės žiūronus, kurių diafragma yra bent 4 mm

Jei dažniausiai stebite paukščius šešėlyje (tankiame miške), prietemoje (pelėdas) arba iš valties, rinkitės 5 mm diafragmą arba didesnę.

Prizmės konstrukcija

Yra dviejų tipų prizmės: „Porro“ ir „Roof“

Prizmė „Porro“

Žiūronai su prizme „Porro“ turi z formos optinį kelią, o priekiniai lęšiai ir okuliarai išdėstyti su poslinkiu. Tai užtikrina didesnį pasirinkimą.

„Roof“ arba persidengiančių prizmių sistema

„Roof“ tipo žiūronuose prizmės išdėstytos tankiai viena ant kitos, o priekiniai lęšiai – apytikriai vienoje linijoje su okuliarais. Todėl jie yra ploni ir aptakios formos. Jų gamybos technologijos yra brangesnės ir todėl žiūronai su „Roof“ prizmėmis yra brangesni nei žiūronai su „Porro“ prizmėmis. Už itin kokybiškus paukščių stebėjimui tinkančius žiūronus su „Porro“ prizmėmis tenka mokėti apie 250 eurų. Tokios pat optinės kokybės žiūronus su „Roof“ prizmėmis galima įsigyti nuo 400 eurų. Taigi, jei kaina jums yra svarbi, „Porro“ prizmės, greičiausiai, geriausias pasirinkimas. 

Tačiau reikia nepamiršti, kad žiūronai su „Porro“ prizmėmis nėra tokie patvarūs ir ilgaamžiški kaip žiūronai su „Roof“ prizmėmis. Tad, jeigu galite sau tai leisti, ilgainiui žiūronai su „Roof“ prizmėmis atsiperka geriau.

Artimiausias matymo nuotolis

Artimiausias matymo nuotolis – tai trumpiausias atstumas, nuo kurio žiūronais sufokusuotas objekto vaizdas matomas ryškiai. Bendroji taisyklė – kuo didesnis didinimas, tuo didesnis yra artimiausias fokusas. Dar vienas kompromisas – kas geriau, ar didesnis didinimas, ar trumpesnis artimiausias fokusas? Tai turėtų labiausiai dominti paukščių stebėtojus, nes jiems pasitaiko akimirkų, kai norėsis pamatyti paukščio detalę arčiau nei 5 metrų atstumu, o 3 metrų atstumas būtų dar geriau. Stebint iš arti kitus gyvus padarus, pavyzdžiui, drugelius, varliagyvius ir kt., trumpas artimiausias matymo nuotolis taip pat bus privalumas.

Paprastas fokusavimas

Paukščių stebėjimui tinkami žiūronai leidžia greitai ir gerai fokusuoti stebimą paukštį. Tai labai svarbu, nes daugelis paukščių nuolat juda ir tik greitas fokusavimas leis juos stebėti.

Geras fokusavimo mechanizmas fokusuoja nuo artimo vaizdo į tolimą vos vienu apsisukimu. Tai laiko gaišimas, kai fokusuojant paukštį reikia kelis kartus pasukti rankenėlę.

Perkant žiūronus taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad židinį būtų galima patogiai sureguliuoti rodomuoju pirštu. Jį turėtų būti galima labai lengvai pasukti be didelių pastangų. Pastebėsite, kad daugelyje paukščių stebėjimo žiūronų nėra centrinio fokuso. Kai kuriuose žiūronų modeliuose kiekvienas okuliaras turi atskirą židinį, kuriuos reikia reguliuoti norint žiūrėti paukščius arčiau kaip 9 metrai, o šis keistas ir ilgas veiksmas apsunkina paukščių stebėjimą. Ir vėl tas pats principas – kaina vaidina svarbų vaidmenį, nes brangesni paukščių stebėjimo žiūronai turi lengviau reguliuojamus fokusavimo mechanizmus.

Okuliaro atstumas nuo akies ir akių pagalvėlės

Tai svarbu akinių nešiotojams. Okuliaro atstumas nuo akies matuojamas milimetrais ir parodo, kiek toli nuo akies galima laikyti žiūronus, kad visas matymo laukas būtų gerai sufokusuotas. Įprastai akių pagalvėlės suprojektuotos taip, kad okuliaro atstumas nuo akies būtų tinkamas žmonėms, kurie nenešioja akinių, apytikriai 9–13 mm. O akinių nešiotojams reikia didesnio atstumo nuo okuliaro, kad būtų galima kompensuoti atstumą tarp akinių ir žmogaus vyzdžio. Problema kyla, kai akies atstumas nuo okuliaro nėra pakankamai didelis, dėl ko matymo laukas bus siauresnis.

Todėl reikėtų rinktis tokius paukščių stebėjimo žiūronus, kad nereikėtų stebėjimo metu vis nusiimti akinių. Norint aptikti paukštį, akinių nuėmimas eikvoja daug brangaus laiko. Kai kurie žiūronai turi gumines akių pagalvėles, kurios susitraukia, kad akys ir akiniai būtų arčiau objektyvo, o kituose, šiek tiek brangesniuose modeliuose yra prisitaikančios akių pagalvėlės.

Apibendrinta rekomendacija – žmonės, nešiojantys plonesnius akinius, arčiau akių, turėtų pasirinkti 14–15 mm akių atstumą nuo okuliaro. Tie, kurie nešioja storesnius akinius, toliau nuo akių, turėtų pasirinkti 16–18 mm atstumą. Žinoma, geriausia būtų prieš perkant išbandyti skirtingus žiūronus ir įsitikinti, kurie žiūronai geriausiai tinka prie jūsų akinių. Taip pat ir tie, kurie nenešioja akinių, turėtų iš pradžių išbandyti žiūronus su skirtingais okuliaro ir akies atstumais, kad išsiaiškintų, koks atstumas jiems tinkamiausias.

Matymo laukas

Matymo laukas matuojamas kaip plotis, matomas žiūrovui iš 1000 metrų atstumo. Tai kartais išreiškiama laipsniais prie akies pagalvės (pavyzdžiui, „Field 6.5 degrees“). Akies pagalvėlės forma lemia matymo lauką.

Jeigu kampinis matymo laukas pateiktas laipsniais, galima apskaičiuoti matymo lauką padauginus šį skaičių iš 52,5 (tai yra pėdų skaičius viename laipsnyje nuo 1000 jardų). Taigi, 6,5 laipsnių žiūronų matymo laukas yra 6,5 ​​× 52,5 = 341,25 pėdos (103,93 metrai). Tai reiškia, kad jūsų matomos zonos plotis yra 103, 93 metrai esant 1000 metrų atstumu.

Įprastai būna taip, kad kuo didesnis didinimas, tuo siauresnis matymo laukas (10×40 žiūronų matymo laukas yra siauresnis nei 8×40 žiūronų). Platesnis matymo laukas leidžia pradedantiesiems lengviau aptikti ir stebėti judrius paukščius. Tačiau pigesnių žiūronų atveju platesnis matymo laukas ne visuomet yra geresnis pasirinkimas. Nebrangių plataus kampo modelių atveju platus matymo laukas beveik visada pasiekiamas vaizdo ryškumo sąskaita. Vis dėlto geriau siauresnis matymo laukas ir ryškesnis vaizdas, nei platesnis neryškus laukas.

Bet ir šį kartą reikia apsispręsti, kuris variantas bus jums tinkamesnis. Ar norite platesnio matymo lauko, ar didesnio didinimo? Išbandykite kuo daugiau skirtingų variantų. Tačiau nepamirškite, kad matymo laukas siaurėja didėjant didinimui. Būtinai patikrinkite jus dominančio modelio gamintojo specifikacijas.

Žiūronų atsparumas drėgmei

Drėgmei atspari optika yra apsaugota ne tik nuo drėgmės, bet ir nuo dulkių, purvo, smėlio ir kt., taip pat nuo rūko susidarymo viduje. Tai tikrai geras pasirinkimas, ypač aktyviems paukščių stebėtojams. Žiūronų atsparumą drėgmei užtikrina gumos tarpinės bei azoto dujos.

Jeigu vėsų rytą paukščių stebėjimui nešitės dar šiltus žiūronus, kurių optika nėra pripildyta azoto dujomis, tikėtina, kad dėl staigaus temperatūros pokyčio jų vidus aprasos. O jūs nusiminsite, nes per rūką nematysite paukščių. Ir niekada negali žinoti – galima paslysti, pavyzdžiui, pereinant upelį. Gerai, jeigu jūsų žiūronai nebijo vandens. Tai taip pat yra privalumas gyvenant drėgname klimate.

Gumos danga

Kad būtų išvengta nesusipratimų – gumos danga neužtikrina žiūronų atsparumo drėgmei. Gumos danga turi privalumų (nors ir papildomo svorio bei pinigų sąskaita) – apsaugo žiūronus nuo smūgių, įbrėžimų ir rūdžių. Tokius minkštesnius žiūronus patogiau imti į rankas. Labai šaltą ar karštą dieną tikrai patogiau laikyti žiūronus su gumos danga. Tai dar viena galimybė, apie kurią verta pagalvoti.